Didieji šalčiai pasitraukė, baigia ištirpti paskutinės sniego kaugės, tai galime švęsti vieną linksmiausių švenčių – Užgavėnes. Lopšelyje-darželyje visi su nekantrumu laukė šios šventės, ruošėsi, plušėjo, kad galėtų nustebinti vieni kitus. Daug triūso įdėjo vaikų tėveliai, gamindami kaukes, meninio ugdymo pedagogė, mokydama dainelių ir žaidimų, auklėtojos, ruošdamos vaikus.

Susirinkusius į šventę persirengėlius Čigonėlė paragino linksmintis ir pokštauti. Visi taip šoko, trypė, dainavo, kad net mešką iš gilaus miego pažadino. Netrukus pasirodė Lašininis su Kanapiniu – įnirtingai besikaunantys ir savo šaunumu bei pranašumu besigiriantys. Norėdami persirengėliams įsiteikti, Užgavėnių dalyvius vaišino gardžiu kumpiu bei blynais. Čigonėlė tuoj surengė virvės traukimo rungtį, po kurios tapo aišku, kad Kanapinio komanda laimėjo. Po keleto Ožio suorganizuotų linksmų varžytuvių, šventės dalyviai stvėrė į rankas atsineštus įvairiausius tarškalus-barškalus, pakėlė tokį triukšmą, kad žiemos dvasia Morė išdūmė pro duris lauk. Vaikai džiaugėsi ir, valgydami blynus, linkėjo, kad visi žiemos likučiai sykiu pabėgtų ir pavasaris greičiau ateitų.

Auklėtojos Saliutė ir Indra